- išgeltėlis
- išgel̃tėlis, išgel̃tėlė dkt. Tą̃ išgel̃tėlę vėl pagul̃dė į ligóninę.
.
.
išgeltėlis — išgel̃tėlis, ė smob. (1) kas išgeltęs: Tas išgel̃tėlis turbūt sukatas turi Alk. Išgel̃tėli, eik ėst! Vlk. Šaiposi tas išgeltėlis, grasina rš … Dictionary of the Lithuanian Language